1 VOKACIJA Bet kas yra ta Judita Salomėja? Jos istorija prasidėjo Paryžiuje, Pont Notre Dame rajone, 1643 m. gegužės 15 d., kai ji buvo pakrikštyta. Ji buvo portretų ir natiurmortų tapytojo Žako duktė. Nuo pat mažens ji pasižymėjo ryškiais meniniais polinkiais. Tam tikrų pradmenų ją išmokė tėvas, kuris buvo susijęs su Saint Germain des Prés brolija, kurioje buvo daug dailininkų iš senųjų Nyderlandų, o vėliau, galbūt, natiurmortų tapytojas ir dailės prekeivis Pieteris van Meyelis, už kurio antrą kartą ištekėjo Juditos motina Marie Granier. 2. KŪRYBA Judita nuo ankstyvos jaunystės buvo produktyvi dailininkė, kurios darbai, galbūt dėl jos uošvio verslo, buvo vertinami, nes žinome, kad Anglijos Karolis I įsigijo penkis jos darbus. Dauguma jos pasirašytų paveikslų datuojami 1662-1675 m. laikotarpiu, kuris, atrodo, buvo produktyviausias, nors jos veikla tęsėsi bent iki 1685 m. 1665 m. ji atvėrė savo studiją kitoms moterims, norinčioms mokytis tapybos. Tuo metu tai buvo gana išskirtinis dalykas. Pasakojama, kad į jos studiją ateidavo daug vyrų, norinčių savo akimis pasigrožėti legendiniu Juditos grožiu. Dėl šios nuolatinės ir sėkmingos veiklos 1673 m. ji buvo paskirta karaliaus dailininke, o tai jai užtikrino tam tikrą finansinį lengvumą. 3 DESTINIJA 1678 m. Judita ištekėjo už protestantų meno prekiautojo Philippe'o Talmière'o de Sancy, su kuriuo susilaukė dviejų vaikų. Tačiau "vadinamosios reformuotos religijos", kaip tuo metu buvo vadinama, pasekėjų laukė tamsios dienos. 1685 m. Liudvikas XIV atšaukė Nanto ediktą ir nepaliko jiems kito pasirinkimo, kaip tik atsiversti arba išvykti į tremtį. 1686 m. Luizės vyras buvo įkalintas, vienas iš jos vaikų buvo priverstas atsiversti, o kiti du pabėgo į Londoną. Judita Salomėja, po vyro mirties sulaukusi 42 metų, susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Jai teko pereiti į katalikybę, kad išvengtų protestantų persekiojimo ir likusio turto konfiskavimo.